Iki kalbos smegenys pereina daug parengiamųjų etapų. Jie paprastai sutelpa iki 14-16 mėnesių. Tačiau būna, kad dėl kokių nors priežasčių kai kuriuos etapus vaikas praleidžia, arba jie "šlubuoja". Kiek bedirbti toliau, kalba vis tiek strigs. Kalbos suvokimo ir ekspresyvios kalbos centrai kaip ir susiję, bet visgi yra skirtingi. Dėl to vaikas gali turėti puikų kalbos suvokimą, bet nekalbėti, gali turėti labai prastą kalbos suvokimą, bet kalbėti. Pats kalbos suvokimo centras yra tarp vizualinio (vaizdinio) ir audialinio (garsinio) suvokimo centrų, vadinamas Wernicke centru.
Ekspresyvios kalbos centro (Broca centras) pagrindinės funkcijos būtų išreikšti kalbą žodžiais, suvokti kas sakoma, kaip sakoma (fonetika), ištraukti valingai iš atminties žodžius. Taip pat glaudžiai susijęs su muzikos suvokimu, rankų judesiais, smulkiąja motorika, gebėjimu kopijuoti veiksmus, žodžius (veidrodiniai neuronai), veiksmų įsivaizdavimu, informacijos palyginimu. Bet tuo pačiu ekspresyvi kalba siejasi su daug kitų smegenų centrų, todėl kalbai reikalingi dideli smegenų pajėgumai.
Šaltinis: https://en.wikipedia.org/wiki/Broca%27s_area#/media/File:The_classical_Wernicke-Lichtheim-Geschwind_model_of_the_neurobiology_of_language_fpsyg-04-00416-g001.jpg
Esminis visos kalbos pagrindas yra simbolinis mastymas, gebėjimas perkelti prasmę. Kiekvienas žodis realiai yra simbolis, kuris reiškia kažką. Paprastai tai išsivysto natūralioje raidoje apie 14-19 mėnesių amžių. ASS vaikams, paprastai šis etapas būna sutrikęs, nepasiektas dėl kokių nors priežasčių. Esama duomenų, kad kai sutrikęs kalbos suvokimas (verbalinis suvokimas), kartu būna sutrikęs ir neverbalinis (ne žodinis) garsų atpažinimas, pastarasis netgi labiau. https://academic.oup.com/brain/article/126/4/928/331928
Kalba yra ne tik šiaip žodžiai. Kalba naudojama komunikacijai, socialiniam kontaktui. Todėl norint vystyti kalbą, reikia labai lavinti socialinį kontaktą. Ir jis turi būti malonus. :) Kiek mum suaugusiems norisi bendrauti su žmonėmis, su kuriais nemalonu bendrauti? Vaikai irgi žmonės.
Todėl verta žaisti per tai, kas vaikui įdomu. Todėl verta mokytis per tai, kas motyvuoja mokytis. Mokyti taip, kad procesas būtų kuo džiugesnis, malonesnis, tuo pačiu motyvuojantis.
Iš esmės tikslas yra parodyti vaikui, kad su kalba yra paprasčiau bendrauti, paprasčiau gauti ko norisi, nei kitais būdais.
Aš papuolus pas specialistus nuolat klausiu, ką mum daryti su plančete. Ilgai apskritai plančetės bijojau (gi oficialiai pripažintas blogis), bet kai pradėjom naudoti, pamačiau, kad maniškis labai ją mėgsta, daug ko iš jos išmoksta. Specialistai vieningai sako, kad "jei padeda - naudokit. Viskas, kas padeda yra tinkamos priemonės". Aš sėdžiu šalia, bendrauju, tai tiesiog dar viena ugdymo priemonė.
Norint didinti kalbos suvokimą ir/ar ekspresyvią kalbą verta stimuliuoti vaizdais, garsais, žaisti žaidimus, kurie padeda perkelti prasmę, pvz. kažkoks daiktas "tarnauja" kaip telefonas, kažkoks filmuke matytas daiktas "atitinka" kažkokį daiktą iš realybės, žaidimai, kai prie simbolinio paveikslėlio/nuotraukos priskiriamas realus daiktas ir/ar žaislas, dainelės su veiksmais.
Ir visgi kalbos šaknys yra ne žodžiai, o sensorika, socialinis kontaktas, kontakto iniciavimas, socialinis problemų sprendimas. Autismo spektro sutrikimą turintiems vaikams tai dažnai sutrikę. Žodžiai tai kaip medžio šakos, o kalba - medžio vaisiai. Todėl verta pasitarti su geru ergoterapeutu, kur yra problemos, jas spęsti. Su psichologu, jei reikia, pasitarti, kaip spręsti psichologines problemas (jei tokių yra, o ASS vaikam ir/ar jų tėvam tokių problemų paprastai būna). Ir tik tada laikas intensyviam darbui su logopedu, kurie paprastai labiau specializuojasi žodžių "išgavime" ir korekcijoje. Tai nereiškia, kad negalima lankyti logopedo, tiesiog pirmiau pagrindas turėtų būti kliūčių kalbos vystymuisi šalinimas, reikiamų funkcijų kalbos naudojimui įgavimas. Žodžių "išgavimui" irgi yra ne viena metodika. Tiesiog reikia ieškoti tinkamos.
Ir visad dera atsiminti, kad kiekvienas vaikas yra unikalus. Tad ir iššūkių sprendimo būdai yra unikalūs.
Susiję tinklaraščio įrašai:
Komunikacija ir autizmo spektro sutrikimai.
Kopijuoti viešai paskelbtą tekstinę, vaizdinę, garsinę ir kitokio pobūdžio medžiagą pateiktą šiame tinklapyje galima tik pridedant nuorodą į tinklapį (tinklaraštį).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą