2019 m. spalio 13 d., sekmadienis

Genų tyrimas: pagrindiniai terminai ir WGS tyrimų rinkos apžvalga

Esant autizmo sutrikimui, labai svarbi dedamoji yra genai. Dabar išskiriami 109 genai kurie stipriai susiję su autizmo sutrikimo pasireiškimu. Dar būrys susiję vidutiniškai. Sąrašo, deja, neturiu. Jei turite - pasidalinkite.

 Sakoma, kad genų nepakeisi. Na, pradedamos eksperimentinės technologijos, kurios leistų pakeisti.. bet kol kas... Taip, eiliniai mirtingieji genų pasikeisti negali. Tačiau ne visada ir reikia. Jei mes nustatome genų mutaciją, kuri gali veikti raidą, jos poveikis nebūtinai yra "nejudinamas". Esant tokiems sutrikimams kaip Prader Wilis sindromui, galima skirti hormoną, esant MTHFR, MTHFS ir kitoms su B9 ir B12 vitaminais susijusioms mutacijoms, galime vengti maiste sintetinių vitaminų formų ir vartoti šiuos vitaminus aktyviomis formomis papildų pavidalu. Jei paveldėta orotic aciduria (nežinau lietuviško pavadinimo), galima skirti vaistus. Prie kai kurių genetinių mutacijų gali tekti vengti mityboje baltymų, prie kitų riboti riebalus. Ir taip toliau ir panašiai. Taigi genų gal ir nepakeisime, bet jų neigiamą poveikį neretu atveju galime pakeisti. Tačiau jei nežinosime ką keisti, negalėsime paveikti.

Dažnu atveju atlikti genetinius tyrimus siunčiama tuo atveju, jei numanoma paveldima genetinė liga. Tiriama tam, kad ją atmesti arba ją patvirtinti. Atsirandant galimybėms privačiai išsitirti genetinį kodą, prasideda priešingas procesas: suradus genetines mutacijas tiriama ar jos pasireiškia, pagal jas keičiamas gyvenimo būdas ir mityba, tam kad sumažinti sveikatos sutrikimų riziką ateityje.

Kai genetikas tiria jau gautus duomenis, jis turi konkrečiai ieškoti to geno, kad pamatytų klaidą/pokytį/mutaciją gene, arba nustatytų geno deliaciją (genetinio gabalo iškirpimą). Nežinau kaip dirba Lietuvos genetikai, bet tiriantis privačiais tokiems atsakymams egzistuoja "panelės". T.y. numatyta, kokius genus reikia peržiūrėti tikrinant tam tikrą sritį ir pan. Visgi, jei panelėje nebuvo įtrauktas genas, jo mutacijų nesimatys. Žodžiu mutacija yra, ji ištirta, bet niekas jos nematė.

Genetinis kodas
Genetinis kodas turi alfabetą, kuris susideda iš 4 raidžių: Adenine (A), Guanine (G), Cytosine (C) ir Thymine (T). Iš šių raidžių sudaromi "žodžiai", kuriuos sudaro trys raidės, kurios "parašytos" viena po kitos DNR grandinėje.  Galimi 64 žodžiai, kuriuos sudaro anksčiau minėtos raidės. 

Vienas iš žodžių nurodo "pradžios" signalą, vienas iš trijų galimų žodžių nurodo "pabaigos signalą". Kita dalis signalo nurodo specifinės amino rūgšties kodą. Kai kurios amino rūgštys gali būti koduojamos vienu "žodžiu", o kai kurioms koduoti prisireikia iki 4 "žodžių".
Skamba sudėtingai? Praktikoje sudėtingiau. Yra daugiau mechanizmų ir veiksnių. Kuo daugiau apie tai sužinau, tuo mažiau suprantu :)

Genetinio kodo testavimo klaidos
Žmogaus genetinį kodą sudaro apie 6 milijardai raidžių. Jei tiriama labai tikslia įranga, kuri tarkite ištiria 99,9% tikslumu, tai po pirmo nuskaitymo turėtume 60 milijonų klaidų. Todėl genetinis kodas medicininiais tikslais nuskaitomas keletą kartų. Kiek man žinoma šiuo metu medicininis standartas yra x30. Tai reiškia, kad genetinis kodas nuskaitomas 30 kartų. Sulyginami gauti kodai ir taip sumažinama klaidų tikimybė. Tarkime identiška vieta buvo nuskaityta 27 kartus kaip A, du kartus kartą kaip C, vieną kartą kaip G. Akivaizdu, kad toje vietoje yra A. Tačiau akivaizdu tampa tik dėl to, kad nuskaityta daug kartų. 

Sequencing ir genotyping.
Man su lietuviškais terminais sudėtinga, tad pasiliksiu prie angliškų.
Yra du genų tyrimo tipai: genotyping ir sequencing. Genotyping tai tarsi skaitytume paryškintus knygos skyrius. Sequencing, tai tarsi perskaitytume visą knygą. Genotyping metodu, tiriamo asmens genotipas lyginamas su kito asmens genotipu ir taip žiūrima į skirtumus. Sequencing tyrimo metu nuskaitomas visas kodas. Tokia genetinio kodo informacija gali užimti apie 100GB duomenų diske. Sudėtinga dirbti su tokiu duomenų kiekiu, tad tam reikia arba samdytis specialistą su specialiomis programomis, arba kelti duomenis į kurį nors tam pritaikytą puslapį. Jei genus tyrusi kompanija pateikia vadinamas "paneles" kur pati kompanija peržiūri genus dėl tam tikro tikslo, tuomet gaunamas daugiau ar mažiau išsamus atsakymas "žmonių" kalba.
Ilgą laiką privatiems asmenims buvo prieinama tik genotyping technologija per tokias kompanijas kaip 23&me bei ancestry.com
Šiuo metu į rinką privatiems asmenims pradeda ateiti sequencing technologija.

WGS tyrimų kainos ir produktai:

WGS -
whole genome sequencing. Tai reiškia viso genomo nuskaitymas. Primenu x30 reiškia, kad nuskaitomas 30 kartų.

YSEQ (https://www.yseq.net/) - tai puslapis kuris orientuojasi į haplogrupių tyrimą. Jo pateikiamos panelės nėra skirtos medicininiams naudojimui. Tačiau gavus raw duomenis galima samdytis specialistą, kuris galėtų išrinkti mediciniškai aktualius duomenis. 
30x WGS tyrimas 1340$, o 50x WGS tyrimas 2170$.
Tačiau vienoje grupėje teko matyti, kad šiai įmonei susimokėjus už 50x tyrimą, peržiūrėjus duomenis paaiškėjo, kad tirta tik x28. Taigi papildomi 800$ į balą.

FGC (Full Genomes Corporation) (https://www.fullgenomes.com/) kaina už 30x WGS 1150$, jie taip pat siūlo medicininę duomenų interpretaciją, kurios kaina papildomai apie 400$

Veritas Genetics (https://www.veritasgenetics.com/) kaina už 30x WGS 600$, tačiau jie neatiduoda RAW duomenų. Dėl to labai gaila.

Dante Labs (https://www.dantelabs.com/) kaina už 30x WGS dažniausiai akcijinė, todėl būna apie 600eur. 

Deja, Amerikos kompanijos ne visad noriai priima DNR iš Europos, todėl nelabai buvo kur kreiptis ir europiečiai kreipėsi į Dante Labs.

Šiomis dienomis kuriasi nauja kompanija Anglijoje, kuri irgi siūlys 30x WGS.
Sano Genetics (https://sanogenetics.com/) kaina už x30 WGS 1200$. 

Privatumas
Privatumas yra vienas iš elementų į kuriuos verta atsižvelgti, kai kalbame apie savo genetinį kodą. Ne taip seniai buvo nemalonus skandalas, kai tokios kompanijos kaip 23&me pardavė milijonus depersonalizuotų duomenų trečiosioms šalims. Kaip ir žinomas atvejis, kai policija ieškodama nusikaltelio sukėlė duomenis į ancestry.com surado ieškomojo giminę, pareikalavo kompanijos išduoti asmeninius giminės duomenis ir ši atidavė. Tad jūsų duomenys kažkurioje situacijoje gali būti panaudoti prieš jus. Tačiau yra kompanijų, kurios bent jau deklaruoja, kad neatiduoda duomenų kitiems. O tokios kompanijos kaip https://maxgenlabs.com/ sakosi netgi sunaikinančios pavyzdį ir jei pageidaujate, duomenis.  

Asmeninė patirtis
2018m. lapkritį Dante labs per juodajį penktadienį siūlė fantastišką akciją: 170 eur už 30x WGS. Kadangi iš komentarų žinojau, jog didelė problema su online failų persikėlimu į savo kompiuterį, nusipirkau ir kietajį diską (59eur), tad jei tiksliai, man tai atsiėjo 228eur. 
Žinojau, kad rizikuoju, bet negalėjau atsispirti pagundai.
Pagal komentarus žinojau, kad teks laukti bent pusmetį, nors kompanija tuomet skelbėsi, kad rezultatai bus per 8-10 savaičių.
Taip jau gavosi, kad išsiunčiau tik gegužę (2019m), ir po penkių mėnesių, t.y. spalį (2019) pasirodė pirmieji duomenys: pharmacogenetics panelė ir paveldimų ligų panelė.
Kadangi iš 70 skenuotų paveldimų ligų nei vienos neturėjau, tad ir informacijos ten nėra.
O va štai su pharmacogenetics testu iš tiesų įdomu. Testuojami  124 vaistai pagal žinomus genus. Pagal genų tipus ir mutacijas išskirstoma į tris lygius: aukštos rizikos (high risk), vidutinės rizikos (medium risk) ir žemos rizikos (low risk). PDF formatu atspausdinus gavosi 40psl . Jei būtų mažiau vaistų, kurie netinka, būtų trumpesnis raportas. 
Online matosi štai toks sąrašas su išskleidžiamomis kortelėmis.

O kortelėse galima pamatyti geno mutaciją ir trumpą farmakogenetinį aprašymą, ko galima tikėtis pagal geną ir žinomą informaciją. Taip pat pateikiama informacija apie vaistą.


Visumoje, vaisto metabolizmą ir organizmo reakciją į vaistą įtakoja daug organizmo procesų, organų veikla ir pan. Nėra taip, kad vienas genas būtų atsakingas už vaisto poveikį.
Bet... 
Labai įdomu susirasti ką tas genas ir ta variacija  gali lemti organizme, ar matomi simptomatiškai to geno pasireiškimo simptomai ir pan. Bet tai jau atskiras mokslas.
Vis dar laukiu savo duomenų, t.y. FASQ ir BAM failų. Teko girdėti, kad jiem atskira eilė, dar bent pusmetis. Kai gausiu papildysiu kiek truko. Jei gausiu. .... Papildau 2021 pavasarį. Antro mėginio rezultatų laukiu jau virš metų. Komunikacija tragiška, net nesiteikia sakyti kada gausiu rezultatus. Žodžiu, blogis ta dantelabs: sumoki pinigus ir neaišku ar ką gausi. .

Iš asmeninių visų duomenų kuriuos turėčiau, po kelių dienų nuo raportų atsiradimo atsirado šie failai: Indel (VCF) ir SNP (VCF).
VCF - tai Variant Call Format trumpinys. Tai standartizuotas tekstinis failas skirtas apibūdinti SNP, INDEL, SV ir CNV failus. 

SNP (Single Nucleotide Polimorphism) - tai dažniausi genetinių variacijų tipai pasitaikantys tarp žmonių. Kiekvienas SNP reprezentuoja skirtumą konkrečiame DNA segmente, vadinamame nucleotide (angl. k). Tai failo tipas, kurį dažniausiai naudoja kiti puslapiai, kuriuose sukėlus savo duomenis galima gauti daugiau dominančių atsakymų, pvz. https://sequencing.com/

Indel tai molekulinėje biologijoje naudojamas terminas, kuris apibūdina papildomo kodo atsiradima (insertions) arba ištrynimą (deletions) DNR kode. Šie intarpai ir ištrynimai taip pat turi lemiamą įtaką mūsų sveikatai ir biologijai.

Taigi laukiu dar dviejų failų ir didžiųjų duomenų failų. Kol kas neradau laiko tikrinti ir gautus failus.

Patikimumas
Pradėjus domėtis supratau, kad yra žmonių, kurie masiškai tiriasi genus visur kur įmanoma. Neklauskite kodėl - nežinau. Na, tikriausiai jei rasiu kažkokią mirtinai pavojingą mutaciją savo genetiniame kode, ir aš ieškosiu kur papildomai išsitirti dėl tos mutacijos. Maža ką. 
Tie žmonės sulygino duomenis gautus iš Dante Labs su kitų kompanijų tyrimais - sutapo. Buvo atvejis, kai vienam žmogui nerado ligos geno, bet užklausus konkrečiai apie konketų geną, buvo pateiktas atsakymas apie variaciją, kuris sutapo su kitos labaratorijos duomenimis.
Vėlgi, kaip minėjau pradžioje, turi konkrečiai žinoti ko ieškai. Jei neieškosi, tai automatiškai nepasipasakos. Jei kažkurios dominančios srities panelė neturi įsirašius to geno paieškos, deja jo mutacijos ir nepamatysi. 
Žinomas bent vienas atvejis, kai genetinio kodo duomenys buvo sumaišyti, t.y. žmogus gavo ne savo genetinį kodą. Vėlgi, jei duomenys sako "tuoj mirsi" verta kažkur kitur tai pasitikrinti, kad nenumirti nuo streso.
Aš gavau atsakymą per 5 mėnesius nuo išsiuntimo. Yra žmonių kurie laukia jau daugiau nei metus. Spalio 3d.  kompanija patvirtino, kad nusipirko naują įrangą. Tiekėjas taip pat tai patvirtino. Dabar bus galimybė ištirti 300 asmenų per savaitę. Tai tikimasi, kad visas tas užvilkinimas pagaliau pajudės. Pagyvensim, pamatysim. 
Visumoje ši kompanija toks startup'as kuris bando įsikurti didesnių žaidėjų rinkoje ir pasiūlyti produktą, kuris ilgą laiką nebuvo prieinamas privačiai.
Šviežiai teko skaityti, kad JAV dar pernai draudimas apmokėjo asmeniui už WGS tyrimą 13 000$. Na nedaug žmonių galėtų sau tai leisti. 

Pabaigai
Žmogaus organizmas yra sudėtinga sistema. Genai tiesiog viena jo dalis, tai tas pamatas ant kurio statome savo kūnus, protus, charakterį, polinkius ir daug kitų dalykų. Mokslas tik pradeda pažinti genų veikimą. Taip pat vystosi mokslas epigenetika, t.y. kaip aplinkos ir vidiniai organizmo faktoriai priverčia įsijungti ir išsijungti genus. Taip, tai įmanoma. Tik pradedama pažinti sritis. Taigi tinkamai išvengę faktorių, galime neišjudinti silpnųjų organizmo vietų. Kaip ir tinkamai pažinę sutrikusius procesus, galime nustatyti ar yra sutrikimai ir neretai galime genų neigiamą poveikį kompensuoti. 
Žmonijos laukia dar įdomus ir sudėtingas puslapis kur dažnai skambės žodis "genai". O kol kas tame prasideda ir pirmieji žingsniai.


Vienas iš puslapių, kuris palygina DNR kompanijų galimybes ir kainas:
https://isogg.org/wiki/MtDNA_testing_comparison_chart

2019 m. liepos 4 d., ketvirtadienis

Apžvalga "Autistiškų vaikų ugdymo ypatumai. Video mokymai"

Nors finansai mūsų šeimoje neblizga, bet visgi nusipirkau prieigą prie video paskaitų.
Pirmiausia pasidžiaugsiu, kad daugėja informacijos lietuvių kalba. Ir pasidžiaugsiu, kad žmonės dalinasi savo žiniomis.Iš karto išreikšiu pastebėjimą, kad mano nuomonė nėra vienintelė teisinga nuomonė. Žmonės, tuo labiau specialistai, turi teisę į savo požiūrį ir savo priėjimą prie problemų sprendimo.
Ką rašau toliau, yra mano asmeninė nuomonė (aš irgi turiu teisę į tokią) ir asmeniniai pastebėjimai. Taip jie remiasi asmenine patirtimi ir sukauptomis žiniomis. Bet užsidėkime asmeniškumo apsaugą, kad visiem emociškai būtų ramiau :)
Manau, kad šis kursas naudingiausias būtų asmenims, kurie neseniai eina autizmo keliu, vidutiniškai ar aukštai funkcinuojantiems ASS turintiems vaikams ugdyti... Ypač, jei ABA terapija jum prie širdies. Jei auginate tikrai sunkų autistuką... gali suspausti širdį, kad iki problemų efektyvaus sprendimo dar nesišviečia, o kaip spręsti (iš paskaitų) neaišku. Jei auginate mažylį iki 3m, per anksti galite pagalvoti, kad auginate tikrai sunkų autistą.
  • Požiūris ABA tipo, t.y. "stenkimės, kad vaikas atrodytų normalus". Suaugę autistai ir aspergeriai labai neigiamai žiūri į tokią poziciją. Jei vaikas nori tokiu būti ir pats yra tam motyvuotas, manau, viskas super. Jei vaikas dar neturi tokio poreikio, manau svarbiausias dalykas turėtų būti, kad vaikas jaustūsi gerai, save mylėtų, save priimtų su savo skirtumais. Visa kita svarbu, bet depresija dėl kitoniškumo (kuri gali būti būdinga ir labai mažiems vaikams), raidai tikrai nepadeda
  •   Man labai nepriimtinas požiūris stabdyti stimus (sensorinę savistimuliaciją). Stimai yra biologinis poreikis, kaip maistas, miegas, tualetas. Mokyti vaiką, kad jo stimai yra blogai, yra tas pats, kas mokyti vaiką, jog norėti į tualetą yra blogai. Tai nepraeina uždraudus. Sutinku, kad stimus dera keisti socialiai priimtinais stimais. Jei jie efektyviau tenkina sensorinius poreikius, vaikai gana nesunkiai prie jų pereina. Jei vaikas nepereina noriai prie kitokio stiminimosi, tai ne vaiko problema, tai suaugusiojo nesugebėjimas pasiūlyti geresnę alternatyvą. Taip pat nesugebėjimas patenkinti poreikio prieš pradedant veiklą. 
  •     Sensorika yra pamatas ir pagrindas sėkmingam mokymuisi, koncentracijai, socializacijai. Pabandykite mokytis, protingai bendrauti, kai nuo noro į tualetą žalia akyse. O jums tuo metu sako "ne, dabar tu negali šio poreikio tenkinti. Turi dar valandą su manimi sėdėti ir daryti kaip sakau". Įdomu, kiek neurotipinių žmonių džiaugsmingai sutiktų tokį pasiūlymą?     Nežinau nei vieno spektre esančio žmogaus (o jų pažįstu keliolika), kad stimintūsi iš nuobodulio. Būtent tokia nurodoma viena iš galimų stiminimosi priežasčių. Taip žmonės radę laisvo laiko pasistimina. Tai ne nuobodulys, tai kaip pasitaikius progai paužkandžiauti, ypač jei neturėjai kada normaliai pavalgyti. Dalis mano pažįstamų žmonių netgi įvardina, kad jų skirtingi stimai turi specifines funkcijas susijusias su mentaline veikla, kaip koncentracijos gerinimas, vaikščiojimas, kad pagerėtų mąstymo funkcijos, galėjimas išsėdėti vienoje vietoje per paskaitą ir jos klausytis ir pan.   Kita pateikiama priežastis, kad vaikas taip nusiramina. Taip, tai savireguliacijos mechanizmas. Tą daro ir neurotipiniai žmonės, po sunkios dienos įsijungdami buką serialą, eidami į sporto salę, myliedamiesi (ypač vyram tai būdinga), valgydami (nors gal reikėtų dietos pasilaikyti) ir pan. Tiesiog pas autistiškus asmenis tai labiau išreikšta neįprastais būdais.
  • Daug patarimų remiasi į logikos ugdymą. Bet logika iš niekur neatsiranda. Tiek pilnavertė komunikacija, tiek logika remiasi į simbolinį mąstymą (žodis irgi yra simbolis), vaizduotę, emocines idėjas, vaidmenų žaidimus. Paskaitose tiesiog užsimenama, jog jiems sunku žaisti vaidmenų žaidimus, kopijuoti, mokytis natūraliai iš aplinkos. Gebėjimas tinkamai socialiai funkcionuoti, sėkmingai dalyvauti grupinėje veikloje, remiasi į suvokimą ką jaučia kitas žmogus, ką žino kitas žmogus. Tai yra logikos dalis. Natūralioje raidoje vaikai tai prieina tarp 3-6 metų. Jei neužpildomos raidos spragos, ASS turintis asmuo to gali ir niekada nepasiekti. Mano asmenine nuomone, tam kad vaikas/asmuo galėtų funkcionuoti sociume, jos suvokimas, mentaliniai procesai turi būti lankstūs, imlūs, plačiai išvystyti. Kaip ten bebūtų, socialiai sutrikimai yra viena pagrindinė autizmo spektro dedamųjų. Jei ant netvirtų raidos pamatų bandyti išugdyti teisingas reakcijas į konkrečias situacijas, vaikui augant vis tiek pradės lįsti jo socialinis nelankstumas. Taigi aš asmeniškai už natūralia raida grįstus modelius (raidos sutrikimas visgi), o ne už tiesiog elgesio modifikavimą.
  • Kelis kartus paskaitose minima frazė apie mokymą valdyti emocijas. Na, emocijų slopinimas/valdymas yra sudėtingų smegenų funkcijų darbas. Tai reikalauja gana aukštų kognityvinių funkcijų. Pamenate kaip atrodo paaugliai su savo emociniais sprogimais ir "tu manęs nesupranti!"? Taip yra todėl, kad ženkliai persitvarko smegenų sritis atsakinga už sudėtingas mintis ir emocijų valdymą... ir tas procesas tęsiasi iki maždaug dvidešimties metų. Nukreipimas.. mokymas išlieti socialiai priimtinais būdais (apie tai irgi šnekama paskaitose), esant pakankamoms kognityvinėms funkcijoms (kai raida nepriklausomai nuo biologinio amžiaus perlipa maždaug trečius metus).. tai reikalinga ir veikia :)
  • Vienas pagrindinių, pamatinių elementų, reikalingų emocinio stabilumo vystymuisi, yra saugumo pojūtis. Kai esi mažas, silpnas ir savimi negalintis pasirūpinti, saugumo jausmas kyla iš ryšio su tavo pagrindiniu globėju, iš pasitikėjimo juo, iš tikėjimo, kad esi mylimas, reikalingas, o tavo poreikiai bus suprasti. Tik turint "saugią bazę", vaikai (įskaitant nerotipinius) gali ramiai, drąsiai pažinti juos supantį pasaulį, mokytis. Apie tėvų ir vaikų santykius, nors keliose vietose užsimenama, bet man visgi pritrūko informacijos.
  • Taip, paskaita apie ugdymo ypatumus... bet autizmas, ugdymas ir biologija man asmeniškai neatsiejamas derinys. Apie biologiją čia nešnekama. Truputį užsimenama prie autizmo kilmės, bet apie vaikų organizmų ypatumus kaip ir nieko.
  • Kaip pradinį ugdymo tašką lektorė pradeda nuo mokymo prašyti. Jei vaikas pažengęs, viskas super. Jei vaikui sunkus raidos sutrikimas, jis labai nori būti savo pasaulyje ir/ar nenori eiti į kontaktą (kad ir dėl tos pačios sensorikos didelio disbalanso), jis iki prašymo dar nepriaugęs. Tai socialinis problemų sprendimas. Iki socialinio lygio vaikams su sunkiais sutrikimais taip pat tenka priaugti, kartais tai trunka ne vieną mėnesį su kasdieniniu darbu.
  • Jei vaikas tolsta, tai ne vaiko problema, tai aplinkos problema. Bėgimas į vidinį pasaulį daugeliu atvejų yra kaip apsauginė reakcija. Ten ramiau, jaukiau, įdomiau. Vaiką supantis pasaulis turi būti jaukesnis, įdomesnis, suprantantis ir  ramus, tam, kad jame norėtūsi būti. O tada jau mokytis bendrauti, inicijuoti kontaktą.. ir tada pasitelkti kitą žmogų, kad išspręstum problemą, kurios vienas negali išspręsti.
  • Nors paskaitose minima alternatyvi komunikacija, gestai, žodžiai ir kalbos suvokimas... bet simboliai, bendravimas ir žodžiai yra aukštesnės funkcijos. Taip, neurotipiniai vaikai tai tarsi savaime įgyja nuo 3mėn iki 3 metų. Autistiškiem vaikam tai gali būti didelis iššūkis. Daug pateikiamų patarimų remiasi į komunikaciją.

O bet tačiau... jei vaikas turi vieną kitą žodelį, ar geba komunikuoti, atkakliai prašyti įvairiais būdais (juos keisdamas) ko nori, o Jūs neseniai gavote diagnozę ir/ar nespėjote visko išskaityti anglų kalba... šitą kursą rekomenduoju :)  Žinios bazinės, bet net ir jau žinant, verta pakartoti.
Nors pažėriau, ko man pritrūko, su kuo nesutinku. Visgi džiaugiuosi, kad apskritai tokia informacija yra prieinama. Jei nebūtų šių paskaitų, nebūtų ir šio įrašo. Kuo daugiau informacijos galime rasti, tuo daugiau kyla diskusijų, tuo daugiau žmonės dalinasi patirtimi, įžvalgomis ir žiniomis. O diskusijose ir atsirenkama, ko kam reikia, kas kam priimtina. :
)