Nors finansai mūsų šeimoje neblizga, bet visgi nusipirkau prieigą prie video paskaitų.
Pirmiausia pasidžiaugsiu, kad daugėja informacijos lietuvių kalba. Ir pasidžiaugsiu, kad žmonės dalinasi savo žiniomis.Iš karto išreikšiu pastebėjimą, kad mano nuomonė nėra vienintelė teisinga nuomonė. Žmonės, tuo labiau specialistai, turi teisę į savo požiūrį ir savo priėjimą prie problemų sprendimo.
Ką rašau toliau, yra mano asmeninė nuomonė (aš irgi turiu teisę į tokią) ir asmeniniai pastebėjimai. Taip jie remiasi asmenine patirtimi ir sukauptomis žiniomis. Bet užsidėkime asmeniškumo apsaugą, kad visiem emociškai būtų ramiau :)
Manau, kad šis kursas naudingiausias būtų asmenims, kurie neseniai eina autizmo keliu, vidutiniškai ar aukštai funkcinuojantiems ASS turintiems vaikams ugdyti... Ypač, jei ABA terapija jum prie širdies. Jei auginate tikrai sunkų autistuką... gali suspausti širdį, kad iki problemų efektyvaus sprendimo dar nesišviečia, o kaip spręsti (iš paskaitų) neaišku. Jei auginate mažylį iki 3m, per anksti galite pagalvoti, kad auginate tikrai sunkų autistą.
-
Požiūris ABA tipo, t.y. "stenkimės, kad vaikas atrodytų normalus". Suaugę autistai ir aspergeriai labai neigiamai žiūri į tokią poziciją. Jei vaikas nori tokiu būti ir pats yra tam motyvuotas, manau, viskas super. Jei vaikas dar neturi tokio poreikio, manau svarbiausias dalykas turėtų būti, kad vaikas jaustūsi gerai, save mylėtų, save priimtų su savo skirtumais. Visa kita svarbu, bet depresija dėl kitoniškumo (kuri gali būti būdinga ir labai mažiems vaikams), raidai tikrai nepadeda
- Man labai nepriimtinas požiūris stabdyti stimus (sensorinę savistimuliaciją). Stimai yra biologinis poreikis, kaip maistas, miegas, tualetas. Mokyti vaiką, kad jo stimai yra blogai, yra tas pats, kas mokyti vaiką, jog norėti į tualetą yra blogai. Tai nepraeina uždraudus. Sutinku, kad stimus dera keisti socialiai priimtinais stimais. Jei jie efektyviau tenkina sensorinius poreikius, vaikai gana nesunkiai prie jų pereina. Jei vaikas nepereina noriai prie kitokio stiminimosi, tai ne vaiko problema, tai suaugusiojo nesugebėjimas pasiūlyti geresnę alternatyvą. Taip pat nesugebėjimas patenkinti poreikio prieš pradedant veiklą.
- Sensorika yra pamatas ir pagrindas sėkmingam mokymuisi, koncentracijai, socializacijai. Pabandykite mokytis, protingai bendrauti, kai nuo noro į tualetą žalia akyse. O jums tuo metu sako "ne, dabar tu negali šio poreikio tenkinti. Turi dar valandą su manimi sėdėti ir daryti kaip sakau". Įdomu, kiek neurotipinių žmonių džiaugsmingai sutiktų tokį pasiūlymą? Nežinau nei vieno spektre esančio žmogaus (o jų pažįstu keliolika), kad stimintūsi iš nuobodulio. Būtent tokia nurodoma viena iš galimų stiminimosi priežasčių. Taip žmonės radę laisvo laiko pasistimina. Tai ne nuobodulys, tai kaip pasitaikius progai paužkandžiauti, ypač jei neturėjai kada normaliai pavalgyti. Dalis mano pažįstamų žmonių netgi įvardina, kad jų skirtingi stimai turi specifines funkcijas susijusias su mentaline veikla, kaip koncentracijos gerinimas, vaikščiojimas, kad pagerėtų mąstymo funkcijos, galėjimas išsėdėti vienoje vietoje per paskaitą ir jos klausytis ir pan. Kita pateikiama priežastis, kad vaikas taip nusiramina. Taip, tai savireguliacijos mechanizmas. Tą daro ir neurotipiniai žmonės, po sunkios dienos įsijungdami buką serialą, eidami į sporto salę, myliedamiesi (ypač vyram tai būdinga), valgydami (nors gal reikėtų dietos pasilaikyti) ir pan. Tiesiog pas autistiškus asmenis tai labiau išreikšta neįprastais būdais.
- Daug patarimų remiasi į logikos ugdymą. Bet logika iš niekur neatsiranda. Tiek pilnavertė komunikacija, tiek logika remiasi į simbolinį mąstymą (žodis irgi yra simbolis), vaizduotę, emocines idėjas, vaidmenų žaidimus. Paskaitose tiesiog užsimenama, jog jiems sunku žaisti vaidmenų žaidimus, kopijuoti, mokytis natūraliai iš aplinkos. Gebėjimas tinkamai socialiai funkcionuoti, sėkmingai dalyvauti grupinėje veikloje, remiasi į suvokimą ką jaučia kitas žmogus, ką žino kitas žmogus. Tai yra logikos dalis. Natūralioje raidoje vaikai tai prieina tarp 3-6 metų. Jei neužpildomos raidos spragos, ASS turintis asmuo to gali ir niekada nepasiekti. Mano asmenine nuomone, tam kad vaikas/asmuo galėtų funkcionuoti sociume, jos suvokimas, mentaliniai procesai turi būti lankstūs, imlūs, plačiai išvystyti. Kaip ten bebūtų, socialiai sutrikimai yra viena pagrindinė autizmo spektro dedamųjų. Jei ant netvirtų raidos pamatų bandyti išugdyti teisingas reakcijas į konkrečias situacijas, vaikui augant vis tiek pradės lįsti jo socialinis nelankstumas. Taigi aš asmeniškai už natūralia raida grįstus modelius (raidos sutrikimas visgi), o ne už tiesiog elgesio modifikavimą.
- Kelis kartus paskaitose minima frazė apie mokymą valdyti emocijas. Na, emocijų slopinimas/valdymas yra sudėtingų smegenų funkcijų darbas. Tai reikalauja gana aukštų kognityvinių funkcijų. Pamenate kaip atrodo paaugliai su savo emociniais sprogimais ir "tu manęs nesupranti!"? Taip yra todėl, kad ženkliai persitvarko smegenų sritis atsakinga už sudėtingas mintis ir emocijų valdymą... ir tas procesas tęsiasi iki maždaug dvidešimties metų. Nukreipimas.. mokymas išlieti socialiai priimtinais būdais (apie tai irgi šnekama paskaitose), esant pakankamoms kognityvinėms funkcijoms (kai raida nepriklausomai nuo biologinio amžiaus perlipa maždaug trečius metus).. tai reikalinga ir veikia :)
- Vienas pagrindinių, pamatinių elementų, reikalingų emocinio stabilumo vystymuisi, yra saugumo pojūtis. Kai esi mažas, silpnas ir savimi negalintis pasirūpinti, saugumo jausmas kyla iš ryšio su tavo pagrindiniu globėju, iš pasitikėjimo juo, iš tikėjimo, kad esi mylimas, reikalingas, o tavo poreikiai bus suprasti. Tik turint "saugią bazę", vaikai (įskaitant nerotipinius) gali ramiai, drąsiai pažinti juos supantį pasaulį, mokytis. Apie tėvų ir vaikų santykius, nors keliose vietose užsimenama, bet man visgi pritrūko informacijos.
- Taip, paskaita apie ugdymo ypatumus... bet autizmas, ugdymas ir biologija man asmeniškai neatsiejamas derinys. Apie biologiją čia nešnekama. Truputį užsimenama prie autizmo kilmės, bet apie vaikų organizmų ypatumus kaip ir nieko.
- Kaip pradinį ugdymo tašką lektorė pradeda nuo mokymo prašyti. Jei vaikas pažengęs, viskas super. Jei vaikui sunkus raidos sutrikimas, jis labai nori būti savo pasaulyje ir/ar nenori eiti į kontaktą (kad ir dėl tos pačios sensorikos didelio disbalanso), jis iki prašymo dar nepriaugęs. Tai socialinis problemų sprendimas. Iki socialinio lygio vaikams su sunkiais sutrikimais taip pat tenka priaugti, kartais tai trunka ne vieną mėnesį su kasdieniniu darbu.
- Jei vaikas tolsta, tai ne vaiko problema, tai aplinkos problema. Bėgimas į vidinį pasaulį daugeliu atvejų yra kaip apsauginė reakcija. Ten ramiau, jaukiau, įdomiau. Vaiką supantis pasaulis turi būti jaukesnis, įdomesnis, suprantantis ir ramus, tam, kad jame norėtūsi būti. O tada jau mokytis bendrauti, inicijuoti kontaktą.. ir tada pasitelkti kitą žmogų, kad išspręstum problemą, kurios vienas negali išspręsti.
- Nors paskaitose minima alternatyvi komunikacija, gestai, žodžiai ir kalbos suvokimas... bet simboliai, bendravimas ir žodžiai yra aukštesnės funkcijos. Taip, neurotipiniai vaikai tai tarsi savaime įgyja nuo 3mėn iki 3 metų. Autistiškiem vaikam tai gali būti didelis iššūkis. Daug pateikiamų patarimų remiasi į komunikaciją.
O bet tačiau... jei vaikas turi vieną kitą žodelį, ar geba komunikuoti, atkakliai prašyti įvairiais būdais (juos keisdamas) ko nori, o Jūs neseniai gavote diagnozę ir/ar nespėjote visko išskaityti anglų kalba... šitą kursą rekomenduoju :) Žinios bazinės, bet net ir jau žinant, verta pakartoti.
Nors pažėriau, ko man pritrūko, su kuo nesutinku. Visgi džiaugiuosi, kad apskritai tokia informacija yra prieinama. Jei nebūtų šių paskaitų, nebūtų ir šio įrašo. Kuo daugiau informacijos galime rasti, tuo daugiau kyla diskusijų, tuo daugiau žmonės dalinasi patirtimi, įžvalgomis ir žiniomis. O diskusijose ir atsirenkama, ko kam reikia, kas kam priimtina. :)
Manau, kad šis kursas naudingiausias būtų asmenims, kurie neseniai eina autizmo keliu, vidutiniškai ar aukštai funkcinuojantiems ASS turintiems vaikams ugdyti... Ypač, jei ABA terapija jum prie širdies. Jei auginate tikrai sunkų autistuką... gali suspausti širdį, kad iki problemų efektyvaus sprendimo dar nesišviečia, o kaip spręsti (iš paskaitų) neaišku. Jei auginate mažylį iki 3m, per anksti galite pagalvoti, kad auginate tikrai sunkų autistą.
- Požiūris ABA tipo, t.y. "stenkimės, kad vaikas atrodytų normalus". Suaugę autistai ir aspergeriai labai neigiamai žiūri į tokią poziciją. Jei vaikas nori tokiu būti ir pats yra tam motyvuotas, manau, viskas super. Jei vaikas dar neturi tokio poreikio, manau svarbiausias dalykas turėtų būti, kad vaikas jaustūsi gerai, save mylėtų, save priimtų su savo skirtumais. Visa kita svarbu, bet depresija dėl kitoniškumo (kuri gali būti būdinga ir labai mažiems vaikams), raidai tikrai nepadeda
- Man labai nepriimtinas požiūris stabdyti stimus (sensorinę savistimuliaciją). Stimai yra biologinis poreikis, kaip maistas, miegas, tualetas. Mokyti vaiką, kad jo stimai yra blogai, yra tas pats, kas mokyti vaiką, jog norėti į tualetą yra blogai. Tai nepraeina uždraudus. Sutinku, kad stimus dera keisti socialiai priimtinais stimais. Jei jie efektyviau tenkina sensorinius poreikius, vaikai gana nesunkiai prie jų pereina. Jei vaikas nepereina noriai prie kitokio stiminimosi, tai ne vaiko problema, tai suaugusiojo nesugebėjimas pasiūlyti geresnę alternatyvą. Taip pat nesugebėjimas patenkinti poreikio prieš pradedant veiklą.
- Sensorika yra pamatas ir pagrindas sėkmingam mokymuisi, koncentracijai, socializacijai. Pabandykite mokytis, protingai bendrauti, kai nuo noro į tualetą žalia akyse. O jums tuo metu sako "ne, dabar tu negali šio poreikio tenkinti. Turi dar valandą su manimi sėdėti ir daryti kaip sakau". Įdomu, kiek neurotipinių žmonių džiaugsmingai sutiktų tokį pasiūlymą? Nežinau nei vieno spektre esančio žmogaus (o jų pažįstu keliolika), kad stimintūsi iš nuobodulio. Būtent tokia nurodoma viena iš galimų stiminimosi priežasčių. Taip žmonės radę laisvo laiko pasistimina. Tai ne nuobodulys, tai kaip pasitaikius progai paužkandžiauti, ypač jei neturėjai kada normaliai pavalgyti. Dalis mano pažįstamų žmonių netgi įvardina, kad jų skirtingi stimai turi specifines funkcijas susijusias su mentaline veikla, kaip koncentracijos gerinimas, vaikščiojimas, kad pagerėtų mąstymo funkcijos, galėjimas išsėdėti vienoje vietoje per paskaitą ir jos klausytis ir pan. Kita pateikiama priežastis, kad vaikas taip nusiramina. Taip, tai savireguliacijos mechanizmas. Tą daro ir neurotipiniai žmonės, po sunkios dienos įsijungdami buką serialą, eidami į sporto salę, myliedamiesi (ypač vyram tai būdinga), valgydami (nors gal reikėtų dietos pasilaikyti) ir pan. Tiesiog pas autistiškus asmenis tai labiau išreikšta neįprastais būdais.
- Daug patarimų remiasi į logikos ugdymą. Bet logika iš niekur neatsiranda. Tiek pilnavertė komunikacija, tiek logika remiasi į simbolinį mąstymą (žodis irgi yra simbolis), vaizduotę, emocines idėjas, vaidmenų žaidimus. Paskaitose tiesiog užsimenama, jog jiems sunku žaisti vaidmenų žaidimus, kopijuoti, mokytis natūraliai iš aplinkos. Gebėjimas tinkamai socialiai funkcionuoti, sėkmingai dalyvauti grupinėje veikloje, remiasi į suvokimą ką jaučia kitas žmogus, ką žino kitas žmogus. Tai yra logikos dalis. Natūralioje raidoje vaikai tai prieina tarp 3-6 metų. Jei neužpildomos raidos spragos, ASS turintis asmuo to gali ir niekada nepasiekti. Mano asmenine nuomone, tam kad vaikas/asmuo galėtų funkcionuoti sociume, jos suvokimas, mentaliniai procesai turi būti lankstūs, imlūs, plačiai išvystyti. Kaip ten bebūtų, socialiai sutrikimai yra viena pagrindinė autizmo spektro dedamųjų. Jei ant netvirtų raidos pamatų bandyti išugdyti teisingas reakcijas į konkrečias situacijas, vaikui augant vis tiek pradės lįsti jo socialinis nelankstumas. Taigi aš asmeniškai už natūralia raida grįstus modelius (raidos sutrikimas visgi), o ne už tiesiog elgesio modifikavimą.
- Kelis kartus paskaitose minima frazė apie mokymą valdyti emocijas. Na, emocijų slopinimas/valdymas yra sudėtingų smegenų funkcijų darbas. Tai reikalauja gana aukštų kognityvinių funkcijų. Pamenate kaip atrodo paaugliai su savo emociniais sprogimais ir "tu manęs nesupranti!"? Taip yra todėl, kad ženkliai persitvarko smegenų sritis atsakinga už sudėtingas mintis ir emocijų valdymą... ir tas procesas tęsiasi iki maždaug dvidešimties metų. Nukreipimas.. mokymas išlieti socialiai priimtinais būdais (apie tai irgi šnekama paskaitose), esant pakankamoms kognityvinėms funkcijoms (kai raida nepriklausomai nuo biologinio amžiaus perlipa maždaug trečius metus).. tai reikalinga ir veikia :)
- Vienas pagrindinių, pamatinių elementų, reikalingų emocinio stabilumo vystymuisi, yra saugumo pojūtis. Kai esi mažas, silpnas ir savimi negalintis pasirūpinti, saugumo jausmas kyla iš ryšio su tavo pagrindiniu globėju, iš pasitikėjimo juo, iš tikėjimo, kad esi mylimas, reikalingas, o tavo poreikiai bus suprasti. Tik turint "saugią bazę", vaikai (įskaitant nerotipinius) gali ramiai, drąsiai pažinti juos supantį pasaulį, mokytis. Apie tėvų ir vaikų santykius, nors keliose vietose užsimenama, bet man visgi pritrūko informacijos.
- Taip, paskaita apie ugdymo ypatumus... bet autizmas, ugdymas ir biologija man asmeniškai neatsiejamas derinys. Apie biologiją čia nešnekama. Truputį užsimenama prie autizmo kilmės, bet apie vaikų organizmų ypatumus kaip ir nieko.
- Kaip pradinį ugdymo tašką lektorė pradeda nuo mokymo prašyti. Jei vaikas pažengęs, viskas super. Jei vaikui sunkus raidos sutrikimas, jis labai nori būti savo pasaulyje ir/ar nenori eiti į kontaktą (kad ir dėl tos pačios sensorikos didelio disbalanso), jis iki prašymo dar nepriaugęs. Tai socialinis problemų sprendimas. Iki socialinio lygio vaikams su sunkiais sutrikimais taip pat tenka priaugti, kartais tai trunka ne vieną mėnesį su kasdieniniu darbu.
- Jei vaikas tolsta, tai ne vaiko problema, tai aplinkos problema. Bėgimas į vidinį pasaulį daugeliu atvejų yra kaip apsauginė reakcija. Ten ramiau, jaukiau, įdomiau. Vaiką supantis pasaulis turi būti jaukesnis, įdomesnis, suprantantis ir ramus, tam, kad jame norėtūsi būti. O tada jau mokytis bendrauti, inicijuoti kontaktą.. ir tada pasitelkti kitą žmogų, kad išspręstum problemą, kurios vienas negali išspręsti.
- Nors paskaitose minima alternatyvi komunikacija, gestai, žodžiai ir kalbos suvokimas... bet simboliai, bendravimas ir žodžiai yra aukštesnės funkcijos. Taip, neurotipiniai vaikai tai tarsi savaime įgyja nuo 3mėn iki 3 metų. Autistiškiem vaikam tai gali būti didelis iššūkis. Daug pateikiamų patarimų remiasi į komunikaciją.
Paskaitų anonsas ir galimybė jas įsigyti:https://www.asirpsichologija.lt/video-seminarai/autistisku-vaiku-ugdymo-ypatumai/?fbclid=IwAR0sVG777uXL2kKbQ79GZ0DMz6jCNFcyBcWFA1SAYhIfblXSHubK-kfrYP0
