Galvos smegenys: smegenų dalys ir smegenų centrai

Centrinė nervų sistema, arba CNS – nervų sistemos dalis, atliekanti daugelį sudėtingų aukštosios nervinės veiklos funkcijų. Ji sudaryta iš nugaros ir galvos smegenų.

 Galvos smegenis sudaro smegenų kamienas, smegenėlės, tarpinės smegenys ir didžiosios smegenys.
Smegenų kamienas (lot. truncus encephali)- arčiausiai nugaros smegenų esanti galvos smegenų dalis. Kamienas savo vidine sandara ir funkcija yra labiausiai panašus į nugaros smegenis. Jame yra 10 porų galvinių nervų branduolių, per kuriuos galvos smegenys palaiko ryšius su visceralinės funkcijos organais. Smegenų kamienui priklauso pailgosios smegenys, tiltas ir vidurinių smegenų dalis žemiau vandentiekio. Šie dariniai yra užpakalinėje kaukolės duobėje.
Smegenėlės (lot. cerebellum)- savo kilme ir padėtimi yra artimos smegenų kamienui. Jos yra virš smegenų kamieno ir trimis poromis kojyčių suaugusios su kiekviena jo dalimi. Smegenėlių viduryje yra anksčiausiai išsivysčiusi dalis- kirminas, o iš šono nuo jo- smegenėlių pusrutuliai. Smegenėlių išorę dengia pilkoji medžiaga.
Tarpinės smegenys (lot. diencephalon)- jos yra tarp smegenų kamieno ir galinių smegenų. Tarpinių smegenų didesnioji dalis yra įaugusi ir pasislėpusi galinėse smegenyse. Tik nedidelė jo dalis- pogumburis (lot. hypothalamus) gerai matyti galvos smegenų apatiniame paviršiuje. Jis guli virš pleištakaulio kūno.
Didžiosios smegenys (lot. cerebrum)- jos sudarytos iš dviejų pusrutulių, kurie yra sujungti didžiąja smegenų jungtimi. Raukšlėtas pusrutulių paviršius,išraižytas vagų ir vingių, vadinamas apsiaustu (lot.pallium). Jo išorė yra padengta pilkąja medžiaga, vadinama žieve (lot. cortex). Ji yra svarbiausia CNS struktūrinė dalis, nes žievėje yra nerviniai centrai,kurie veikia visas žemiau esančias smegenų dalis. Kartu su jomis sąveikaudama žievė vykdo organizmo funkcijų nervinę reguliaciją.

 Galvos smegenų sandara

Pailgosios ir užpakalinės smegenys sudaro rombines smegenis (rhombencephalon). Užpakalinės smegenys – tai tiltas (pons) ir smegenėlės (cerebellum). Kiekviena galvos smegenų dalis atlieka tam tikrą funkciją, jos glaudžiai tarp savęs susijusios.

Smegenys sudarytos iš pilkosios (lot. substantia grisea) ir baltosios (lot. substantia alba) medžiagų. Pilkosios medžiagos  pagrindinis skirtumas nuo baltosios yra toks, kad pilkojoje medžiagoje yra daug lastelių kūnų ir sąlyginai nedaug aksonų dengtų mielinu. Baltoji medžiaga turi sąlyginai nedaug lastelių kūnų ir yra pagrindinai sudaryta iš ilgų mielinu dengtų aksonų. Baltą spalvą suteikia mielinas, dengiantis neuronų ataugas (aksonus).
Pilkoji medžiaga sudaro smegenų žievę - išorinį smegenų sluoksnį.

Smegenų žievė skirstoma į kaktinę skiltį (lot. lobus frontalis), momeninę skiltį (lot. lobus parietalis), pakaušinę skiltį (lot. lobus occipitalis) ir smilkininę skiltį (lot. lobus temporalis). Po pakaušine skiltimi glūdi smegenėlės (lot. cerebellum). Smegenų kamieno apačia yra vadinama pailgosiomis smegenimis (lot. medulla oblangata).

Šoninis smegenų vaizdas

Skersinis smegenų pjūvis

Galvos smegenų žievė (lot. cortex cerebri) – tai nervinių ląstelių sluoksnis smegenų apsiausto paviršiuje. Tai svarbiausia centrinės nervų sistemos dalis, nes ji yra aukščiausio lygio integracinės nervinės veiklos materialioji medžiaga. Sudaryta iš pilkosios medžiagos. Storis 2-5 mm, abiejų pusrutulių paviršiaus plotas apie 0,22 m², žievėje yra apie 14-15 milijardų nervinių ląstelių (0,1 mm² yra apie 215 nervinių ląstelių). Joje gausu įvairaus gylio vagų ir vingių.
 Skiriamos 4 smegenų žievės skiltys:

•  Kaktos skiltis esanti po kaktikauliu; atsako už kalbą, raumenų judesius, veiklos planavimą bei sprendimų priėmimą; 
• Momens skiltis viršugalvyje; apima abiejų pusrutulių juntamosios žievės dalis; 
• Pakaušio skiltis užpakalinėje galvos dalyje; apima abiejų pusrutulių regos sritis; 
• Smilkinių skiltis, esanti virš ausų ir apimanti klausos sritis.

Skiriamos ir dar dvi papildomos dalys – sala ir limbinė skiltis.

Brodmann sritys.
1909 metais buvo išleistas smegenų žemėlapis, kuriame vokiečių anatomas Korbinian Brodmann apibūdino ir sunumeravo smegenų sritis. Ir šiandien šis žemėlapis gana plačiai naudojamas, tačiau kai kurios Brodmann sunumeruotos sritys padalintos į kelias sritis.

 Skersinis smegenų pjūvis

Šoninis smegenų vaizdas

Kai kurias iš šių Brodmann sričių tinklaraštyje nagrinėsiu detaliai, nes jos labai svarbios tam tikrų raidos sutrikimų atsiradimui ir tikslingam iššūkių sprendimui.

Susiję įrašai: 
Neuromediatoriai: pagrindiniai terminai
Neuronai - funkcijos ir sandara. Pagrindinės sąvokos. 
Galvos smegenys: smegenų dalys ir smegenų centrai
Sinapsė: pagrindiniai terminai

Šaltiniai:
Purves, Dale; George J. Augustine; David Fitzpatrick; William C. Hall; Anthony-Samuel LaMantia; James O. McNamara; Leonard E. White (2008). Neuroscience (4th ed.). Sinauer Associates. pp. 15–16. ISBN 978-0-87893-697-7.
https://en.wikipedia.org/wiki/Cerebral_cortex
https://lt.wikipedia.org/wiki/Smegenys
https://lt.wikipedia.org/wiki/Galvos_smegenys
https://lt.wikipedia.org/wiki/Galvos_smegen%C5%B3_%C5%BEiev%C4%97
https://en.wikipedia.org/wiki/Brodmann_area 

Kopijuoti viešai paskelbtą tekstinę, vaizdinę, garsinę ir kitokio pobūdžio medžiagą pateiktą šiame tinklapyje galima tik pridedant nuorodą į tinklapį (tinklaraštį).

Įgūdžių, susijusių su motorika, lavinimo fiziologija

Laisvas video vertimas
------
Treniruotės, tai judesių kartojimas su tikslu tobulėti. Tai padeda mum atlikti judesius lengviau, greičiau su daugiau pasitikėjimo savimi.
 Mūsų smegenys sudarytos iš dviejų dalių: pilkosios ir baltosios. Pilkoji masė smegenyse analizuoja informaciją. Ji nukreipia signalus ir sensorikos stimulus į nervų lasteles. Baltoji smegenų dalis sudaryta daugiausia iš riebalinio audinio ir nervų skaidulų. Tam, kad mūsų kūnas judėtų, signalas turi nukeliauti iš pilkosios smegenų dalies, per baltąją smegenų dalį, per nugaros smegenis, per nervinių skaidulų grandines, vadinamas aksonais, paveikti raumenis. Aksonai, esantys baltojoje smegenų dalyje, yra apgaubti riebalinės medžiagos vadinamos mielinu. Praktikuojantis keičiasi mielinas. Mielinas yra kaip izoliacija kabeliui. Jis saugo smegenų elektrinius signalus nuo energijos praradimo, kas padeda jiem judėti neuronų takais greičiau ir efektyviau.
 Neseniai atliktos mokslinės studijos rodo, kad fizinių veiksmų kartojimas didina mielino sluoksnių kiekį. Kuo daugiau sluoksnių, tuo geresnė izoliacija, kas suformuoja informacijos greitkelį, jungiantį smegenis su raumenimis. Nors daugelis sportininkų ir atlikėjų savo rezultatus priskiria raumenų atminčiai, bet iš tikro patys raumenys neturi atminties. Tai nervinių takų mielinizacija, kuri suteikia pranašumą dėl greitesnių ir efektyvesnių neuronų takų. Yra daug teorijų bandančių įvardinti reikiamą valandų, dienų ar net metų skaičių, kad būtų įvaldomas įgūdis. Nors mes neturime stebuklingo skaičiaus, tačiau žinome, kad tai nėra vien reikiamas valandų skaičius. Svarbu treniruotės kokybė bei efektyvumas. Efektyvi treniruotė yra nuosekli, su stipria koncentracija, nukreipta į malonumą arba silpnąsias vietas, kurios yra ties dabartinio įgūdžio lygio riba.

Patarimai, kaip efektyviai treniruotis:

• Fokusuotis, koncentruotis ties treniruote. 
• Pradėti treniruotis lėtai, su labai sulėtintais judesiais. 
• Koordinacija yra formuojama per pasikartojančius veiksmus: tiek teisingus, tiek neteisingus. Jei pradėsite iš lėto ir greitinsite teisingus veiksmus, bus daug didesnis šansas padaryti juos teingai. 

Elitiniai atlikėjai treniruojasi daug, su trumpomis pertraukomis. Jie praleidžia 50-60 valandų per savaitę užsiimdami tuo kas susiję su jų veikla. Daugelis jų per dieną padalina treniravimosi laiką į daug tam tikro laiko treniruočių.
 Treniravimasis vaizduotėje su ryškiomis detalėmis. Keletas tyrimų teigia, kai judesys jau yra išmoktas, jis gali būti pagerintas tiesiog įsivaizduojant veiksmą vaizduotėje.

https://www.youtube.com/watch?v=f2O6mQkFiiw

Kopijuoti viešai paskelbtą tekstinę, vaizdinę, garsinę ir kitokio pobūdžio medžiagą pateiktą šiame tinklapyje galima tik pridedant nuorodą į tinklapį (blogą). 

Neuronai - funkcijos ir sandara. Pagrindinės sąvokos.

Neuronai (arba nervinės ląstelės) – pagrindinės nervų sistemos ląstelės. Neurono kūnas turi branduolį. Branduolyje yra vienas arba du branduoliai. Soma – tai pagrindinė neurono kaip ląstelės dalis, kurioje išsidėsto branduolys ir kitos organelės. Nuo somos atsišakoja ilgos plonos ataugos – dendritai ir aksonai. Dendritų gali būti įvairus skaičius (dešimtys), dažnai jie būna labai šakoti, tačiau nenutolsta labai toli nuo neurono somos. Ant dendritų paprastai būna daug sinapsių, per kurias ateina informacija iš kitų neuronų (dendritai – “priimančioji” neurono dalis). 
Aksonas būna tik vienas, tačiau netoli savo pabaigos dauguma aksonų šakojasi. Juo informacija yra perduodama iš neurono kitai ląstelei (pvz., kitam neuronui, raumeninei ląstelei ir kt.). Aksono ilgis gali viršyti vieną metrą, pavyzdžiui, tokie gali būti nugaros smegenų somatinių motorinių neuronų aksonai.

Neurono sandara

Neuronų tipai pagal atliekamą funkciją

• Sensoriniai neuronai, dar vadinami juntamaisiais neuronais, perduoda signalą iš receptoriaus (pvz., ausies ar akies) į centrinę nervų sistemą (nugaros arba galvos smegenis). 
• Motoriniai neuronai, dar vadinami judinamaisiais neuronais, perduoda signalą iš centrinės nervų sistemos į veikiamo organo, pvz., raumens, ląsteles. 
• Įterptiniai neuronai, dar vadinami asociaciniais neuronais, jungia įvairius neuronus tarpusavyje, sudaro didelę dalį stuburo smegenų pilkosios medžiagos. 
• Sekreciniai neuronai

Sensorinis ir motorinis neuronai

Sensorinis neuronas (angl. afferent neuron, sensory neuron; lot. af-fero – atnešti, pristatyti, lot. nervus – nervas) – tai neuronas, kuris gauna signalą iš aplinkos (prisilietimas, skonis, kvapas, šviesa, garsas) per receptorių, transformuoja jį į nervinį signalą ir perduoda tarpiniams neuronams centrinėje nervų sistemoje (CNS). Pastarieji savo ruožtu jungiasi su motoriniais neuronais tame pačiame nervų sistemos segmente arba perduoda impulsą į aukščiau esančius CNS segmentus. Iš CNS signalas per efektorinį (motorinį) neuroną perduodamas efektorinėms (pvz.: raumens) ląstelėms. Prie sensorinių neuronų priskiriamos ir tos ląstelės, kurios sudaro kylančius laidus nugaros ir galvos smegenyse. Sensoriniai neuronai kartais vadinami juntamaisiais ar aferentiniais neuronais.

P.S. Šio įrašo tikslas minimaliai supažindinti su terminais žmones, kurie nėra susidūrę su neurologija, kad būtų galima kalbėti toliau.

Susiję įrašai: 
Neuromediatoriai: pagrindiniai terminai
Neuronai - funkcijos ir sandara. Pagrindinės sąvokos. 
Galvos smegenys: smegenų dalys ir smegenų centrai
Sinapsė: pagrindiniai terminai

Šaltiniai:
https://lt.wikipedia.org/wiki/Neuronas
https://lt.wikipedia.org/wiki/Sensorinis_neuronas

Kopijuoti viešai paskelbtą tekstinę, vaizdinę, garsinę ir kitokio pobūdžio medžiagą pateiktą šiame tinklapyje galima tik pridedant nuorodą į tinklapį (blogą). 

Komunikacija ir autizmo spektro sutrikimai.

Komunikacija – tai dviejų ar daugiau žmonių bendravimas, siekiant perduoti tam tikrą informaciją. Bendraujant naudojama verbalinė (žodinė) ir neverbalinė kalba (veido išraiškos, gestai, kūno kalba, intonacija).
 Komunikacija asmenims, turintiems autizmo spektro sutrikimų, dažnai yra sudėtingas ar nemalonus dalykas. To priežastys gali būti tiek fizinės, tiek psichologinės, tiek įgūdžių trūkumo.

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl tėvai kreipiasi į specialistus su mažu vaiku – vaikas nekalba. Kalbos suvokimo ir kalbos išreiškimo (ekspresyviosios kalbos) centrai smegenyse yra skirtingi. Paprastai kalbos centrai yra dominuojančiame smegenų pusrutulyje (dešiniarankiams – kairysis smegenų pusrutulis).

Kalbos centrai smegenyse

 Pagrindinė smegenų vieta, kur vyksta kalbos suvokimas, vadinama Wernicke smegenų centru. Šis smegenų centras yra tarp vizualinio (vaizdinės informacijos) suvokimo centro ir auditorinio (girdimosios informacijos) suvokimo centro. Ekspresyvioji kalba paprastai siejama su Broca centru. Šis centras susideda iš dviejų centrų, vadinamų Brodmanno 44 ir 45 centrais. Nors šis centras paprastai siejamas su ekspresyviąja kalba, tačiau jo funkcijos neapsiriboja vien kalbos raumenų judinimu. Šie centrai susiję su semantiniu suvokimu (nustatymu, ar sakoma tiesiogiai, ar perkeltine prasme), muzikos suvokimu, rankų motorika, gebėjimu valingai atsiminti ir kitomis funkcijomis.

Kalbos suvokimo ir ekspresyviosios kalbos mechanizmai yra labai sudėtingi. Pasitelkiant naujausias technologijas pavyksta vis geriau ir geriau pažinti šiuos procesus, tačiau kalba vis dar lieka iki galo nepažinta smegenų funkcija.
 Autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims dažnai sutrikęs kalbos suvokimas ar / ir ekspresyvioji kalba. Siekdami vaikui padėti komunikuoti su aplinka, specialistai ir tėvai renkasi alternatyvius komunikacijos būdus: paveikslėlius ar korteles, ženklų kalbą, programėles išmaniesiems įrenginiams.
Naudodamasis programėle, vaikas spaudo paveiksliukus, o programėlė, įvardydama paveikslėlius, tarsi kalba už vaiką. Vieną iš programėlių rasite čia: https://play.google.com/store/apps/details?id=air.com.tutotoons.app.zodis
Korteles komunikacijai tėvai kartais darosi patys, paveikslėlius klijuodami prie kartono ir apklijuodami lipnia juosta arba įlaminuodami. Taip pat galima įsigyti alternatyviosios komunikacijos rinkinį „Bendraukime paveikslėliais“. Šį rinkinį galite rasti čia: https://www.presvika.lt/bendraukime-paveiksleliais
Gestų kalbos moko specialistai, tėvų indėlis taip pat labai svarbus. Gestų žodynas internete: http://gestai.ndt.lt/
Daug specialistų pasisako už šiuos alternatyviosios komunikacijos būdus, nes jie palengvina komunikaciją, padeda vaikui lengviau išreikšti tai, ką jis jaučia. Esama ir kitų nuomonių, sakančių, kad jei vaikui suteiksime lengvus įrankius bendravimui, jam nebus tokios didelės motyvacijos mokytis bendrauti žodžiais. Tačiau yra sakančių, kad alternatyvioji komunikacija padeda plėtotis kalbos suvokimui, sumažina nervingumą, kylantį iš negalėjimo komunikuoti ir būti suprastam.

 Kalba yra sudėtingas mechanizmas, kuriam reikalingi dideli smegenų pajėgumai. Visos kalbos formos susiveda į gebėjimą suvokti simbolius. Kiekvienas žodis yra tam tikro veiksmo, objekto ar sąvokos simbolis. Simbolinis mąstymas neurotipiškam (natūralios, standartinės raidos) vaikui paprastai pradeda formuotis 14–19 mėnesių. Tai pastebima per gebėjimą perkelti prasmes žaidimuose. Tuo metu savo įsivaizduojamiems žaidimams vaikas naudoja realistiškai atrodančius objektus (pavyzdžiui, žaidžia, kad kalba telefonu, ir tam naudoja žaislinį telefoną). Vėliau, trečiaisiais gyvenimo metais, gebėjimas perkelti prasmes vis sudėtingėja. Daugiau apie simbolinio mąstymo raidą galite paskaityti anglų kalba: http://virtual-lecture-hall.com/KRA2605cssCHAPTER9/symfunct.html
 Daktaras Stanley Greenspan’as („DIR floortime“ metodikos kūrėjas) įvardija, kad prieš įvaldydamas kalbos panaudojimą vaikas praeina šiuos raidos etapus:

1.  savireguliacija ir domėjimasis pasauliu; 
2. įsitraukimas ir santykiai; 
3. tikslinga dviejų krypčių komunikacija; 
4. sudėtinga komunikacija ir bendras, socialinis problemų sprendimas; 
5. simbolių naudojimas ir emocinių idėjų kūrimas; 
6. loginis mąstymas ir ryšių tarp idėjų kūrimas. 

Penktajame ir šeštajame etape labiausiai pastebimai formuojasi kalba ir gebėjimas komunikuoti. Tačiau ankstesni etapai yra pagrindas, be kurio negali vystytis kalba. Vaikams, kuriem būdingas autizmo spektro sutrikimas, dažnai kyla sunkumų ankstyvosiose ugdymosi pakopose. Jie dažnai turi sensorinių problemų, kada pojūčiai yra pernelyg stiprūs arba per mažai stiprūs. Bandymas patenkinti sensorinius poreikius, t. y. juos normalizuoti, dažnai trukdo autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams mokytis, pažinti pasaulį, taip pat gali komunikaciją paversti nemalonia patirtimi. Su sensorinėmis problemomis dirba ergoterapijos specialistai. Daugiau apie šiuos etapus galima pasiskaityti anglų kalba: http://www.icdl.com/DIR/fedcs

 Komunikacija žmogui yra vienas pagrindinių poreikių ir vienas reikalingiausių įgūdžių. Standartinės raidos (neurotipiniams) vaikams komunikacijos mokymasis vyksta tarsi savaime. Vaikams, kurie turi raidos sutrikimų, reikalinga pagalba. Kuo anksčiau suteikiama pagalba, tuo lengviau pasiekti geresnių rezultatų, tuo daugiau galimybių pasivyti bendraamžius.

Kopijuoti viešai paskelbtą tekstinę, vaizdinę, garsinę ir kitokio pobūdžio medžiagą pateiktą šiame tinklapyje galima tik pridedant nuorodą į tinklapį (blogą). 

Autizmas - pradinis tinklapio įrašas

Autizmas - tai ilgalaikis sutrikimas, kuriam būdingos socialinio bendravimo problemos, kalbos problemos ir pasikartojantis elgesys. (1) Taip pat dažnai lydi emociniai sutrikimai: apatija, agresija, baimės, per nelyg didelis streso lygis, empatijos stoka. Dažni ir lydintys fiziniai sutrikimai: virškinimo problemos, motorikos sutrikimai, sensorinis (pojūčių) nejautrumas arba per nelyg didelis jautrumas, kiti sutrikimai. Emocijų ir fiziniai sutrikimai gali ir nepasireikšti.
Apie autizmo spektro sutrikimus bus atskiras įrašas.

Autizmo spektro sutrikimai labai įvairūs ir gali svyruoti nuo lengvų formų, kai žmogus tiesiog turi keistumų, bet tai nesutrukdo jam mokytis, funkcionuoti visuomenėje. Labai sunkiais atvejais, autizmo spektro sutrikimų turintis asmuo užsidaro savo pasaulyje ir su aplinka beveik nekomunikuoja.

Sinapsė - jungtis tarp nervų lastelių. Per jas bendrauja neuronai.

Šis sutrikimas keičia sinapsių ir nervų lastelių jungtis bei struktūrą, kas savo ruožtu keičia informacijos apdorojimą smegenyse. Nepaisant to, vis dar nėra pilnai suprantama, kokiu būdu atsirandas šis fenomenas. (2) Priežasčių tokiems pokyčiams atsirasti yra labai daug. Dėl to studijos sakančios "mes nustatėme, kad autizmo priežastis yra ..." yra netikslios, nes įvardina vieną priežastį, bet tuo pačiu ir teisingos, nes suranda ir įvardina dar vieną galimą priežastį. Dar vieną iš daugelio. Kagangi autizmo sutrikimas toks daugialypis, siūlymų kaip jį "gydyti" taip pat yra labai daug. Būtent todėl tiek akademinė visuomenė, tiek autistiškų vaikų tėvai "pešasi" tarpusavyje, kokios šio sutrikimo priežastys ir kokie geriausi pagalbos būdai.  Atsakymas: nėra vieno teisingo atsakymo tinkančio visiems. 
Apie nervinių lastelių veikimą tiek smegenyse tiek kūne bus ne vienas įrašas. Manau, tai viena svarbiausių temų nagrinėjant autizmo spektro sutrikimus. Deja mūsų šalies specialistai turi labai nedaug žinių šioje srityje arba tos žinios pasenusios.

Neuronai - nervinės lastelės.

Iš esmės, autizmo spektro sutrikimus nulemia neteisingai besiformuojantys ir/ar bendraujantys neuronai, kurie įtakoja smegenų centrų darbą. Smegenys veikia ne tik atskirais smegenų centrais, kur tam tikros zonos atsakingos už tam tikras funkcijas, bet suformuoja smegenų bendravimo ratus (brain circles). Tai reiškia tam tikri centrai funkcionuoja bendraudami su kitais centrais.
Jei žinoti kiekvieno smegenų centro funkcijas, žinoti gretutines centro funkcijas, jei suprasti kaip veikia smegenų bendravimo ratai (brain circles), galima labai padidinti smegenų neuroplastiškumą. Apie smegenų centrų funkcijas šiame tinklaraštyje taip pat bus daug įrašų.

Neuroplastiškumas, kitaip vadinamas smegenų plastiškumu. Tyrimai susiję su plastiškumu parodė, kad daug smegenų aspektų gali būti pakeisti (arba yra "plastiški") net suaugusiam žmogui. (3)
Anksčiau buvo manoma, kad smegenys vystosi tam tikru periodu vaikystėje, o vėliau tarsi lieka statiškos. Deja, net ir šiandien kai kurie specialistai Lietuvoje sako "smegenų nepakeisi"... ir tai sakoma autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų tėvams. Tai ne tik klaidinga informacija, bet ir atima iš tėvų viltį, motyvaciją ieškoti pagalbos ir domėtis, kaip padėti savo vaikui.

Kita atskira tema, kurią būtina nagrinėti, yra organizmo veiklos poveikis autizmo bruožams. Įvairios ligos, sutrikimai gali lemti šių bruožų atsiradimą. Tai ir  imunitetas, autoimuninės ligos, neurodegeneraciniai (nervų nykimo) procesai, šių procesų priežastys, simptomai, genetiškai paveldimi sutrikimai, medžiagų apykaitos sutrikimai.

Esama ne vieno sindromo, ligos, kurie turi panašių į autizmą simptomų, dėl to diagnozė gali būti netiksli ir dėl to gali būti praleistos galimybės sveikti, arba standartiniai metodai skirti "tvarkytis su autizmu" gali būti neveiksmingi ar netgi pakenkti. Šiai temai taip pat bus skirtas ne vienas įrašas.

Autizmo spektro sutrikimai sukelia daug iššūkių vaikams, tėvams, pedagogams, specialistams. Šis tinklaraštis būtent apie šiuos sutrikimus, jų priežastis,  apie galimybes tvarkytis su priežastimis, iššūkiais, ugdymo būdais ir sunkumais.

Kopijuoti viešai paskelbtą tekstinę, vaizdinę, garsinę ir kitokio pobūdžio medžiagą pateiktą šiame tinklapyje galima tik pridedant nuorodą į tinklapį (blogą).

Šaltiniai:
(1) Moderators, mediators, and other predictors of risperidone response in children with autistic disorder and irritability.Arnold LE, Farmer C, Kraemer HC, Davies M, Witwer A, Chuang S, DiSilvestro R, McDougle CJ, McCracken J, Vitiello B, Aman MG, Scahill L, Posey DJ, Swiezy NBJ Child Adolesc Psychopharmacol. 2010 Apr; 20(2):83-93.(2) Rewiev Autism.Levy SE, Mandell DS, Schultz RT
Lancet. 2009 Nov 7; 374(9701):1627-38.
 (3) Rakic, P. (January 2002). "Neurogenesis in adult primate neocortex: an evaluation of the evidence". Nature Reviews Neuroscience. 3 (1): 65–71.