Nerimo sutrikimai, nerimo sutrikimų pasireiškimas autizmo spektro asmenims

Šio įrašo tikslas yra tiesiog supažindinti su nerimo simptomatika ir jos atpažinimo svarba autizmo spektro sutrikimų atvejais. Priežastis ir galimus sprendimo būdus aptarsiu atskirais įrašais.

Saikingas trumpalaikis nerimas neretai yra naudingas, tačiau kada jis užtrunka per ilgai ir būna per daug intensyvus, užuot pasitarnavęs, kenkia mūsų socialiniam gyvenimui, gerai savijautai, pilnavertiško gyvenimo kokybei, o neretai tampa ir daug rimtesnių psichologinių ligų, kaip depresija, priežastimi. (1)

Nerimo sutrikimai apima kelias kategorijas:

• Panikos sutrikimas (panikos atakos)
• Socialinio nerimo sutrikimas, kitaip vadinama sociofobija
• Specifinės fobijos
• Generalizuotas nerimo sutrikimas
• Selektyvus mutizmas
• Atsiskyrmo baimė
• Agorafobija
• Psichologinis potrauminis sindromas
• Obsesinis kompulsinis sutrikimas
• Ūmios reakcijos į stresą

Turiu minčių kai kurias iš šių formų ateityje aprašyti atskirais įrašais, plačiau, nes manau, kad tai labai svarbu vertinant autizmo spektro sutrikimų priežastis bei parenkant pagalbos metodus vaikui.

Šiame puslapyje glaustai lietuvių kalba pateikiama apie panikos sutrikimus, generalizuoto nerimo sutrikimą, specifines fobijas, obsesinį kompulsinį sutrikimą, potrauminio streso sutrikimą:
http://nesnausk.org/klinikine-psichologija/2008/09/30/nerimas-ir-nerimo-sutrikimai/

Teko skaityti aprašomą atvejį, kada autistišką jauną vyrą dėl nuolat didėjančios agresijos paguldė į ligoninę. Ten po kelių savaičių stebėjimo gydytojai nustatė diagnozę - nerimo sutrikimas. Kaip teigia, jei bandyti įžvelgti nerimo sutrikimą, tai jis vaikino atveju labai aiškiai matomas. Atvejį tyrė M.Siegel (ligoninės, į kurią buvo paguldytas vaikinas, raidos sutrikimų programos direktorius)  ir jo kolegos. M.Siegel teigia, kad vaikino polinkis save žaloti, agresija prieš aplinkinius, kitų medikų buvo greičiausiai nurašyta kaip autizmo bruožai. Jam iki tol buvo skiriami vaistai nuo agresijos, tačiau niekas nebandė gydyti vaikino nerimo sutrikimo. (3)
Apskritai  tokie autizmo bruožai kaip ribotas interesų ratas, socialinio bendravimo sunkumai, steoretipiniai judesiai, gali mimikuoti ar maskuoti nerimo sutrikimų simptomus. Obsesinis kompulsinis sutrikimas taip pat yra viena iš nerimo formų. (3)

Maždaug iki 10% populiacijos ir apie 50% autizmo spektro asmenų turi sutrikimą vadinamą aleksitimija. (4) Šis sutrikimas pasireiškia tuo, kad sunku suprasti ir įvardinti savo emocijas, bei atpažinti kitų asmenų emocijas. Na, čia reiktų gerokai platesnio apibūdinimo, bet šis tinklaraščio įrašas ne apie aleksitimiją. Esmė tokia, kad jei žmogui būdinga aleksitimija, standartiniai testai, skirti nustatyti nerimo sutrikimui, gali būti iškreipti ir netikslūs. Čia jau neatsižvelgiant į faktorių, kad asmenys esantys autizmo spektre gerokai kitaip mato ir jaučia pasaulį, o nerimą ir baimes kelia neįprasti dalykai.

Studijos teiga, kad iki 95% vaikų esančių spektre turi pakitusią sensoriką. Atliekamos studijos randa stiprų ryšį tarp pakitusios sensorikos ir nerimo sutrikimų. (5) Viena pagrindinių versijų, kad pakitusi sensorika yra priežastis aukštesniam nerimo lygiui, nes kasdieniniai dalykai, dėl pakitusios sensorikos tampa iššūkiu.

2011 metais mokslininkai Amterdamo universitete tyrė asmenis iki 18 metų esančius autizmo spektre. Jie nustatė, kad 40% asmenų turėjo lydinčią diagnozę, kuri susijusi su nerimo sutrikimu. (6)

• Specifinė fobija 30%
• Obsesinis kompulsinis sutrikimas 17%
• Socialinio nerimo sutrikimas / agorafobija 17%
• Generalizuotas nerimo sutrikimas 15%
• Atsiskyrimo nerimo sutrikimas 9%
• Panikos sutrikimas 2%

Nerimo sutrikimų, generalizuoto nerimo psichologiniai simptomai (7) (8) :

• Nuolatinis, perdėtas nerimavimas ar įtampa 
• Nerealistiškas problemų vertinimas, nuolatinis galvojimas apie blogiausias galimybes
• Neramumas ar jausmas, kad esate „ties riba“ 
• Dirglumas 
• Lengvai prarandama savitvarda
• Sunku susikoncentruoti
• Depresija
• Ypatingas susidomėjimas viena veikla/objektu, ar obsesija.

Fiziniai simptomai

• Prakaitavimas 
• Padidėjes troškulys
• Dažnas šlapinimasis
• Virškinimo sutrikimai
• Pykinimas 
• Viduriavimas
• Dujų kaupimasis
• Stipraus širdies plakimo periodai
• Raumenų skausmai
• Raumenų įtampa
• Galvos skausmai
• Galvos svaigimas
• Badymo adatėlėmis pojūtis
• Nuovargis 
• Sunku užmigti ar prabusti 
• Miego sutrikimai
• Virpulys, drebulys
• Lengvas išgąstis

Kuo daugiau šių simptomų pastebite, tuo labiau tikėtina, jog susiduriate su nerimo sutrikimu. verta pasitarti su gydytoju, nes šie simptomai būdingi ir kai kurioms kitoms ligoms bei sutrikimams.

Deja, Lietuvoje daug specialistų turi per mažai žinių apie nerimo sutrikimų pasireiškimą autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams. Taigi pastebėti savo vaikuose nerimo simptomatiką, tartis dėl jos su specialistais tenka būtent tėvams. Dėl to manau, kad ypatingai svarbu tėvam susipažinti su šio pobūdžio sutrikimais.

1) http://www.bioklinika.lt/nerimo-sutrikimai-ka-verta-apie-juos-zinoti/
2) http://nesnausk.org/klinikine-psichologija/2008/09/30/nerimas-ir-nerimo-sutrikimai/
3) https://www.spectrumnews.org/features/deep-dive/unmasking-anxiety-autism/
4) https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/15935431
5) https://ajot.aota.org/article.aspx?articleid=1851614#
6) https://www.iidc.indiana.edu/pages/anxiety-and-autism-spectrum-disorders
7) http://www.lvppd.lt/adovydaityte/?page_id=65
8) https://www.autism.org.uk/about/behaviour/anxiety.aspx#

Omega rūgštys ir autizmo spektro sutrikimai, omega-3, omega-6, omega-9

Omega rūgščių vartojimas evoliuciškai yra neatskiriamas nuo nuo normalaus organizmo funkcionavimo. Pats organizmas negali pasigaminti daugelio omega rūgščių, dėl to turime gauti jų su maistu, jos yra nepakeičiamos.

Omega 3 alfa-linolenic rūgštis (ALA) yra augalinė omega-3 rūgštis, iš jos organizmas gali sintetintis EPA ir DHA rūgštis, tačiau tik keli procentai alfa-linolenic (ALA) rūgšties susintetinama į EPA ir DHA.  (1)
Omega-3 Eikozapentaeno (EPA) rūgštis įeina į augalinių aliejų ir žuvų taukų sudėtį. Organizme ji kaupiasi ląstelių membranose ir yra būtinas jų komponentas, veikia organizmą kaip antioksidantas, dalyvauja kraujo lipidų transporte, padeda pasisavinti riebalus virškinamajame trakte. Iš eikozapentaeno rūgšties yra sintetinama speciali eikozanoidų grupė: prostaglandinai, tromboksanai, leukotrienai ir kiti lipidiniai mediatoriai. Intensyvesnė šių mediatorių, t. y. eikozapentaeno rūgšties sintezė skatina antiagregacinį ir priešuždegiminį poveikį ir padeda reguliuoti imuninę sistemą.
Omega-3 Dokozaheksaeno (DHA) rūgštis taip pat pasižymi panašiomis savybėmis. Ji yra labai svarbi sudedamoji struktūrinių fosfolipidų membranų dalis (2) Ši rūgštis ypatingai svarbi smegenų formavimuisi.

Omega-6 susideda iš eikozano, linoleno, gama linoleno rūgščių. Eikozano rūgštis organizme sintetinama iš linoleno rūgšties, kuri į organizmą patenka su raudona mėsa. Kitaip nei omega-3 rūgštys, ji gali kauptis organizme.
Omega-6 Linoleno rūgštis – pagrindinė sudedamoji daugumos augalinių aliejų (saulėgrąžų, sojų, kukurūzų) dalis. Ilgai buvo manoma, kad visos riebalų rūgštys gali būti sintetinamos iš linoleno rūgšties. Tačiau, kad linoleno rūgštis taptų aktyvi, ji pirmiausia turi virsti gama linoleno rūgštimi. Tačiau toks virsmas organizme ne visuomet įmanomas sergant kai kuriomis ligomis (pvz., cukriniu diabetu).
Omega-6 Gama linoleno rūgšties (GLR) esti motinos piene, juodųjų serbentų sėklų aliejuje. Kai kurie maisto papildų gamintojai savo produktuose naudoja gama linoleno rūgštį, gautą iš dvimečių nakvišų (Oenothera biennis) ir agurklių (Borago officinalis). Tai vieninteliai kol kas žinomi gama linoleno rūgšties šaltiniai. Nakvišų žolėje, be gama linoleno rūgšties, yra kitų nepakeičiamųjų riebalų rūgščių (oleino, palmitino). Tyrimų su nakvišų aliejumi ir vitaminais B3 , B6 , C ir Zn rezultatai patvirtino teigiamą jų poveikį gydant šizofreniją ar PMS. Kitų studijų su gyvūnais metu nustatyta, kad nakvišų aliejus, kuriame yra GLR, susilpnino širdies raumens reakciją į stresą bei ženkliai sumažino kraujospūdį. (1)
Omega-9 priklauso oleino, eikozano, eikozatrieno, eruko, nervono mononesočiosios riebalų rūgštys. Kitaip nei omega-3 ir omega-6, omega-9 nėra nepakeičiamosios riebalų rūgštys. Žmogaus organizmas gali jas sintetinti iš neprisotintų riebalų. Mononesočiosios riebalų rūgštys nedidina cholesterolio koncentracijos kraujyje. Jas vartojant vietoje sočiųjų riebalų rūgščių, mažėja mažo tankio lipoproteinų cholesterolio, lemiančio aterosklerozės vystymąsi, koncentracija, ir daugėja didelio tankio lipoproteinų cholesterolio, stabdančio aterosklerozės progresavimą, todėl jos vertingos išeminės širdies ligos profilaktikai. Be to, jos teigiamai veikia uždegiminius procesus. Ypač svarbios yra oleino ir eruko rūgštys, kurių randama alyvuogių ir rapsų aliejuose. (2)

Pažintinis filmukas apie omega-3 rūgščių poreikį smegenims (anglų k.)



Autizmo spektro sutrikimai ir omega -3 rūgštys

Studijos kurias man teko skaityti, realiai turi prieštaringus rezultatus susijusius su omega rūgštimis, jų poveikiais ir reikalingomis dozėmis.
Van Elst ir jo kolegos turi įdomią hipotezę, jog paskutiniu metu kylanti autizmo epidemija yra susijusi su pakitusiu omega-6 / omega 3 santykiu. Jie teigia, kad omega-3 rūgštys ypatingai svarbios ankstyvame amžiuje. Van Elst ir jo kolegos teigia, kad netinkamas omega-6 / omega-3 santykis gali sukurti raidos pokyčius per pokyčius smegenų jungtyse, sinaptogenezę, pažintinius gebėjimus ir elgseną kuri siejama su autizmo spektro sutrikimais. (3)
Įrodymais grįsta medicina, darydama tyrimus atsitiktinių imčių tyrimo metodais neigia Omega-3 teigiamą poveikį autizmo spektro sutrikimams. (4) (5)
Tačiau atvejo analizių tyrimai teigia, kad tarp autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų yra subgrupė, t.y. tam tikra dalis asmenų, kuriem pasireiškia ženklus pagerėjimas vartojant omega-3 rūgštis. (6) (7)
Net ir efektyvumą neigiančios studijos teigia, kad paprastai omega-3 rūgštys toleruojamos gerai, nors pastebėta retų atvejų, kada padidėja irzlumas ir kai kurie kiti neigiami efektai.

Žuvų taukų pasirinkimas
Daug tėvų vaikams tiesiog duoda žuvies taukus. Prastos kokybės žuvų taukai gali būti kenksmingi. šiuo metu vandenynai užteršti įvairiomis toksinėmis medžiagomis, įskaitant gyvsidabrį, kuris yra neurotoksinas. Organizmai dažnai toksines medžiagas "slepia" riebaliniame audinyje. Labai svarbu renkantis žuvų taukus atkreipti dėmesį, ar užtikrinta, jog nėra toksinių medžiagų. sKuo didesnė žuvis, tuo labiau joje užsikaupia toksinės medžiagos. Tarp labiausiai toksiškų žuvų būtų ir tunas. Lietuvoje populiariausi žuvų taukų prekių ženklai (neįvardinsiu nei vieno teisiniais sumetimais) nepateikia jokių labaratorinių duomenų apie toksines medžiagas, jų pašalinimą ar panašiai. Taip pat jie paprastai būna iš didžiųjų, plėšriųjų žuvų. Todėl drįsiu teigti, kad išsirinkti geros kokybės, tikrai sveikus žuvų taukus yra vos ne atskira mokslo šaka :)

Nemechek protokolas
Tarp autizmo spektro vaikus auginančių tėvų gana populiarus daktaro nemeček protokolas. Jis rekomenduoja konkrečius papildus ir dozes. Apie patį Nemeček protokolą tikiuosi ateityje parašyti atskirą tinklaraščio įrašą. Trumpai, vertinu jį teigiamai, bet atsargiai. Atsargumo poreikis egzistuoja dėl inulino.
 Tačiau mano asmenine nuomone jis gana tinkamas pasižiūrėti į pageidaujamas  terapines dozes ypatingai geros kokybės alyvuogių aliejaus (EVOO), t.y. omega-9, ir omega-3 dozėms. Dr. Nemechek rekomenduoja konkrečius prekės ženklus, aš savo vaikui duodu kitokius.
Šioje lentelėje reiktų žiūrėti į kairėje esančius EVOO ir FISH OIL combined DHA+EPA (žuvų taukų) stulpelius. Kiti stulpeliai skirti patenkinti toms dozėms su konkrečiais jo rekomenduojamais produktais.

Manoma, kad žmogus išsivystė vartodamas omega-3 : omega-6 rugštis santykiu 1:1. Pasaulio sveikaros organizacija rekomenduoja išlaikyti santykį 1:5 (omega-3 : omega-6). Mokslininkai kurie kelia hipotezes ir tiria šias rūgštis, rekomenduoja išlaikyti santykį žemesnį nei 1:4, geriausia kuo arčiau 1:1. Šiuolaikinėje vakarų mityboje, priklausomai nuo šalies, žmonės dažnai vartoja santykiu 1:15, net 1:30. Kitaip pasakius, beveik negauna omega 3  rugščių, ir vartoja daug riebalų, kurie yra omega-6 rūgštys.
Kadangi organizme apdorojimo, savinimosi procesai yra konkuruojantys, tai omega-6 perteklius stabdo omega-3 pasisavinimo galimybes.
Taigi, geros kokybės EPA ir DHA papildai daugeliui labai reikalingi, nebent nuolat valgote daug jūros gėrybių. Pastaruoju atveju verta pasitikrinti, ar neužkaupėte toksinių medžiagų. :)


Šaltiniai:
1) https://en.wikipedia.org/wiki/Alpha-Linolenic_acid
2) http://www.emedicina.lt/site/files/farmacija_ir_laikas/2006_04/omega.pdf
3) https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/25025657
4) https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/25798215
5) https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/22071839
6) https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5108126/
7) https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/12934990

 Kopijuoti viešai paskelbtą tekstinę, vaizdinę, garsinę ir kitokio pobūdžio medžiagą pateiktą šiame tinklapyje galima tik pridedant nuorodą į tinklapį (tinklaraštį).